KLIMATO REIKŠMĖ
Jei nebūtų šiltosios Golfo srovės, kuri šildo vakarinę Prancūzijos pakrantę, neturėtume Crus Classé iš Medoko (Mèdoc) regiono. Jei nebūtų vakarinę Kalifornijos pakrantę vėsinančių rūkų, gyventume be Cabernet iš Napa Valley. Jei nebūtų nuo Antarktidos tekančios Bengalijos srovės, vėsinančios Vakarų iškyšulį, Pietų Afrikoje būtų per karšta gaminti įdomius stalo vynus. Nuo lietaus saugo kalnai JAV Vašingtono valstijoje, Marlborough regione Naujojoje Zelandijoje ir Elzaso regione Prancūzijoje, todėl šiose vietovėse būna ilgas, sausas ruduo, tada galima ramiai palikti uogas ant vynuogienojų ir leisti joms kuo geriau sunokti. Mes taip pat turime būti dėkingi Ontarijo ir Erio ežerams, esantiems prie Kanados ir JAV sienos. Be jų vynuogininkystė nebūtų galima Ontarijo, Ohajo valstijose ir šiaurinėje Niujorko valstijos dalyje.
Iš kitos pusės giedromis balandžio naktimis skausmingos pavasarinės šalnos sunaikina didelę dalį Šabli (Chablis) regiono derliaus, o Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje daugiamečius vynuogienojus kankina sausra. Labai kenkia ir rudeninės liūtys Naujosios Zelandijos Gisborne ir Hawkes Bay regionuose, kai ant beveik sunokusių vynuogių per vieną valandą iškrenta viso mėnesio kritulių kiekis. Taip pat ir tie drėgni, pilki debesys, nuo ankstyvo pavasario iki rudens kabantys virš South Downs Didžiojoje Britanijoje, bloginantys galimybes žaisti kriketą ir nuimti gerą vynuogių derlių.
Diskusijose dėl pasaulinio klimato atšilimo vis akivaizdesnis tampa faktas, kad visos klimato zonos tarpusavyje yra susijusios ir viskas, kas vyksta vienoje planetos dalyje, sukelia grandininę reakciją, kuri lemia orus visame likusiame pasaulyje.
Vynuogininkystei svarbiausi klimato elementai yra: temperatūra – kad vynuogės sunoktų, reikia tam tikro šilumos kiekio; skirtingos dienos ir nakties temperatūros; klimato žemyniškumo laipsnis su skirtingomis žiemos ir vasaros temperatūromis; be to, saulėtų dienų skaičius, krituliai ir augimvietės santykinis drėgnumas, taip pat vėjo stiprumas.
Geriausios vynuogynų vietos nuo seno buvo santykinai vėsios, su lietumis vasarą ir sausu rudeniu arba pasižyminčios Viduržemio jūros klimato ypatybėmis – lietumis žiemą, santykinai aukštomis temperatūromis ir stipriu jūros vėju. Senojo pasaulio vynuogių augintojai bėgant šimtmečiams pamažu atrado geriausias sąlygas vynuogininkystei. Naujajame pasaulyje kiekvienais metais vis atrandama naujų vynuogininkystei tinkamų vietų. Dauguma vynuogininkystės regionų plyti vėsiose šiltųjų žemynų pakrantėse arba šaltųjų žemynų šiltose zonose.
Vynuogių augintojai nuolat gilina savo žinias apie klimato poveikį vynuogienojams ir vis dažniau patiria, kaip sunku vieno regiono klimatines sąlygas atkartoti kitame. Keli Bordo vyno gamintojai, nutarę gaminti vyną Čilėje, įrengė drėkinimo sistemą pagal tėvynės kritulių modelį: drėgnas pavasaris, po jo drėgmės trūkumas. Tokiu būdu turėjo būti gaminami vynai, kurie labiau nei kiti Čilės vynai primintų Bordo. Tačiau tai nesuveikė. Pagamintas vynas nė iš tolo nepriminė gerojo Bordo, jis taip pat nebuvo panašus ir į gerą Čilės vyną.
Su šia problema dažniausiai susiduria Australijos vynuogininkai, kurie nori auginti sudėtingas itališkas vynuogių veisles, pvz., Sangiovese ir Nebbiolo. Iki šiol jiems tai buvo beveik neįmanoma – iš tiesų neįmanoma Australijoje tiksliai atkartoti Toskanos ar Pjemonto regionų klimato. Iš esmės reikia kalbėti apie tai, koks yra klimatas – žemyninis ar jūrinis: apie atskirų fazių nuo pavasario iki rudens temperatūras, orus paskutinį mėnesį prieš derliaus nuėmimą, netgi apie santykinį drėgnumą šio mėnesio popietėmis. Tokios detalės nebuvo svarbios tiems, kurie sodino Chardonnay ar Cabernet Savignon veislių vynuoges, nes jos yra lengvai prisitaikančios. (Žinoma, visai kas kita yra ypač aukštos kokybės vyno gamyba iš šių veislių vynuogių.) Tačiau dabar vynuogininkai yra linkę pereiti prie lepesnių rūšių, kurias nėra taip paprasta užveisti naujose vietovėse, ir vynuogių auginimas tapo dar sudėtingesnis.
Tačiau skaičiai parodo ne viską. Visų pirma iš dalies dėl didesnio sausumos ploto, iš dalies dėl Golfo srovės Šiaurės pusrutulyje yra gerokai šilčiau nei Pietų pusrutulyje. Kai kuriose Naujojo pasaulio šalyse gaunamas gausesnis vynuogių derlius ne dėl to, kad ten galbūt dirva yra derlingesnė, bet dėl to, kad ten dėl gausesnių saulės spindulių pavasarį ant vienos kekės prasiskleidžia daugiau žiedų. Tiesiog tinkamu metu reikia sumažinti vandens kiekį. Tačiau koks optimalus derlius yra Margaret River srityje Australijoje ar Čilėje, toks negali būti Bordo ar Toskanoje. Dabar ten, kur vynuogininkystė yra tapusi globaliu fenomenu, galima pažymėti, kad nė viena šalis nežino, kaip išspręsti šią problemą.
KRITULIAI
Svarbus yra ne tik kritulių kiekis, bet ir jų pasiskirstymas per metus. Bordo sritis Prancūzijoje didžiausią kritulių kiekį gauna žiemą ir nuo balandžio iki rugpjūčio, tad vynuogės gana gerai auga. Būtų geriau ne tokie gausūs krituliai rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. San Franciske dėl kritulių trūkumo vasarą turi būti papildomai drėkinama. Adelaidėje Australijoje vasarą iškrenta daug mažiau kritulių nei Barselonoje. Čilės Santjago mieste, Keiptaune ir Perte lyja žiemą, o svarbiu vegetaciniu periodu būna labai sausa.
KOVA SU KLIMATO PROBLEMOMIS
Dvi labai skirtingos gamtos keliamos problemos – šalnos ir vandens trūkumas. Vėlyvos šalnos nušaldo daugelio pakraščių vynuogynų pumpurus. Apsauga nuo to yra mažos krosnelės. Nuotraukoje – krosnelės, sustatytos Nevis Bluff vynuogyne Centrinio Otago regione Naujojoje Zelandijoje, labiausiai į pietus nutolusiame vynuogių auginimo regione pasaulyje. Vyno ūkis Mountadam (dešinioji nuotrauka) yra įsikūręs labai sausame Pietų Australijos Barossa Ranges regione. Per visą žiemą iškritusių kritulių vanduo čia turi būti renkamas, kad vegetacijos periodu būtų užtikrintas pakankamas vynuogyno drėkinimas, be kurio vynuogininkystė čia būtų negalima.
DIRVOŽEMIO REIKŠMĖ
Tai, kokią reikšmę man, kaip vynuogininkui, turi vynuogyno žemė, priklauso nuo to, kuria filosofija vadovaudamasis užaugau, – Senojo ar Naujojo pasaulio. Sakykime, esu iš Kalifornijos. Anksčiau maniau, kad žemė vynmedžiams reikalinga tik kaip pagrindas, kad šie galėtų tiesiai augti; svarbiausia man buvo klimatas. Dabar aš vertinu dirvą. Prieš sodindamas tyrinėju dirvožemį. Vėliau gręžiu dirvožemyje skyles, kad galėčiau patikrinti šaknis. Ir aš myliu savo kraštą. Matote, kaip ten saulėje švyti vynuogienojai? Pasakiška. Ir niekur kitur taip lengvai neplazdena kiekvieną popietę vėjelis kaip virš vynuogių šlaito. Prancūzai vynui reikalingas klimato ir dirvožemio sąlygas vadina „terroir“. Žinoma, tai yra svarbu. Tačiau tik tiek, kiek tai padeda užauginti geriausias vynuoges mano vynui. Mano vynui.
O dabar tarkime, kad aš esu Senojo pasaulio vynuogių augintojas. Pavyzdžiui, vynuogininkas Elzase. Man priklauso keli Grand-Cru vynuogynai, apsodinti Riesling ir Gewürztraminer veislių vynuogėmis, ir kiekvieno vynuogyno vynas atskleidžia vis kitokius skonio niuansus. Kraštutiniu atveju galėčiau teigti, kad iš kiekvieno vyno skonio įmanoma nusakyti vynuogių augimvietės geologiją ir kad per vyną noriu atskleisti „terroir“, o ne vynuogių rūšį ar (Dieve apsaugok) savo, kaip vyndario, asmenybę.
Šios pozicijos yra perdėtos, iš tikrųjų Naujojo pasaulio vaizdas paskutiniais metais sušvelnėjo. Daug vynuogininkų akcentuoja vyno savybes, kurias lemia dirva. Nuomonė, kad „terroir“ yra daug svarbesnis už patį vynuogių rūšies skonį, vyrauja tik Prancūzijoje. Čia ji gimė, čia ji ir ginama.
Tačiau vienu klausimu mes sutariame: dėl drenažo svarbos. Vandenį gerai praleidžiantis dirvožemis yra šiltas, priešingai nei šlapias ir šaltas dirvožemis. Reikšmingesnė nei oro temperatūra yra dirvos temperatūra, kuri turi įtakos tam, kada pavasarį vynuogės pradeda sprogti. Tai yra vienas iš veiksnių, pagal kuriuos sprendžiama, kur ir kokią vynuogių rūšį sodinti. Dirvos temperatūra lemia ir rūgščių kiekį vyne: šaltame dirvožemyje augusių vynuogių vynas bus rūgštesnis nei šiltame dirvožemyje augusių vynuogių vynas.
Vandenį gerai praleidžianti dirva paprastai būna iš stambių dalelių. Yra keturios pagrindinės dirvos rūšys pagal dalelių stambumą: stambus smėlis, smulkus smėlis, dumblas ir molis. Žinoma, stambiausi yra žvyras ir akmenys. Vanduo greitai nuteka, maistingųjų medžiagų dirvoje nelieka, todėl tokią dirvą prieš vaisių sumezgimą būtina gausiai tręšti. Kitoje skalės pusėje yra molis, kurio dalelių skersmuo siekia 0,002 mm. Molis gali taip sulaikyti vandenį, kad vynmedžiai jo visai negaus. Vietovėse, kur iškrenta didelis kritulių kiekis (pvz., Bordo), pranašesnė yra vandenį gerai praleidžianti žvyro dirva nei vandenį sulaikanti molinga dirva. Netgi sausros metu žvyras gali būti naudingesnis. Mažai maistingų medžiagų turinčiose dirvose (akmenuotos dirvos, kurių dalelės yra stambios, turi mažai maistingų medžiagų) augančių vynuogių šaknys turi skverbtis gilyn, taigi net ir karštą, sausą vasarą jos pasiekia vandenį. Molio dirvoje šaknys būna paprastai ne ilgesnės kaip 1 metras.
Tačiau nėra taip, kad viena dirva vienareikšmiškai tinkamesnė vynuogininkystei nei kita. Pavasarį greitai įšylančios dirvos žiemą būna šaltesnės ir čia labiau gresia šalnos. Karštuose kraštuose žvyras gali vynuogienojams atspindėti per daugiau karščio ir dėl to netgi gali kilti gaisrai. Organinių medžiagų trūkumas dirvoje – nesvarbu, ar tai molio, ar žvyro dirva – gali padidinti pasiekiamo vandens kiekį. O šalta molio dirva vynui suteikia daugiau struktūros ir gero „kūno“.
DIRVOS IR VYNUOGIŲ RŪŠYS
Įvairių tipų dirvos skirtingo klimato regionuose puikiai tinka tam tikroms vynuogių rūšims auginti. Pavyzdžiui, rūgščioje granito dirvoje Ermitaže auga puikiosios Syrah vynuogės, o Beaujolais regione – geriausiosios Gamay rūšies vynuogės. Daugelyje vietų, pvz., Šampanės regione, Šabli (Chablis) ir Kot d’Oro (Côte d’Or) regionuose, kalkakmenis geriausiai tinka Chardonnay vešėti. Pilkai melsvas mergelis Barolo regione sulaiko vandenį ir yra šaltas – idealu šilto klimato Nebbiolo vynuogėms ilgai ir lėtai nokti. Iš skalūno dirvoje Côte-Rôtie prie Ronos ir Portugalijoje esančiame Douro slėnyje augančių vynuogių galima gaminti sunkius ir aromatingus raudonuosius vynus. Molio dirva mažina aromatų puokštę, bet suteikia vynui struktūrą, todėl Elzase tokioje dirvoje auginti renkamasi ypatingai aromatingos vynuogių rūšys, pvz., Gewürztraminer, o ne subtilaus aromato Riesling. Stačiuose žvyro šlaituose Mozelio slėnyje auga puikiam Riesling vynui gaminti skirtos vynuogės, o Pfalco Forst ir Deidesheim regionų šilta juoda bazalto dirva augina egzotiškesnes ir mėsingesnes Riesling veislės vynuoges.
Molis nėra pats tinkamiausias vynuogienojams. Mažytės plokščios molio smiltelės sulaiko vandenį. Vienintelis molio dirvos privalumas yra tai, kad karšto klimato regionuose ji sulaiko pakankamai daug vandens, kurio vynmedžiams užtenka per visą karštą, sausą vasarą. Ši neseniai suarta molio dirva dėl drėgmės blizga saulėje.
Tamsi žvyro dirva Mozelio slėnyje sugeria šilumą ir tokiu būdu leidžia šiame vėsiame klimate nokti Riesling vynuogėms. Karšto klimato regionuose tokia dirva sumažintų vyno rūgštingumą, tačiau čia, Brauneberger Juffer Sonnenuhr, ji padeda vynuogėms bręsti ir vynui suteikia mineralinį akcentą.
Vynuogyne Châteauneuf-du-Pape, atrodo, visai dirvos nėra, bent jau paviršiuje. Stambus žvirgždas (galets) per dieną sugeria šilumą, kurią vynmedžiams atiduoda vakare.
Kreidinio pobūdžio dirva sugeria vandenį, kuriuo vasarą aprūpinami vynuogienojai. Pietų Andalūzijoje, Jerece, tai labai svarbu, nes čia žiemą iškrenta labai daug kritulių, o vasaros čia būna labai karštos ir sausos.
Taip pat svarbu ir dirvos pH. Šarminės dirvos, kurių pH yra 7 ir daugiau, paprastai būna jaunos dirvos. Jose yra daug kalkių ir iš jose augančių vynuogių gaminamas vynas, kuriame yra daug rūgšties, pvz., Šampanės regione. Šarminės dirvos vyrauja visoje Europoje. Naujojo pasaulio, ypač Australijos, dirvos yra senos ir su neutraliu pH. Tačiau ir senos akmeningos dirvos gali būti rūgščios. Kalifornijoje esančio Napa Valley dirva yra rūgštesnė nei jauna Bordelais dirva, tačiau Bordelais vynai iš prigimties yra rūgštesni nei Napa Valley vyndarių vynai.
Dirva turi įtakos ir vyno aromatui. Iš akmenuotose dirvose užaugusių vynuogių gaminamas lengvesnis ir aromatingesnis vynas, o iš sunkiose molingose dirvose užaugusių vynuogių – masyvesnis vynas. Tačiau kaipgi yra su ypatingai „mineraliniais“ vynų aromatais? Mūsų atlase bus minimas dūmingas charakteris, kuriuo pasižymi skalūno dirvoje augančios Riesling. Tai joks prasimanymas: šį vyną galėčiau atpažinti ir užrištomis akimis. Tai tikrai tiesa, kad tik labai maža dalis mineralų ir mikroelementų, kuriuos vynmedis gauna iš dirvos, patenka į vyną, tiesa yra ir tai, kad ta pati vynuogių rūšis, Elzase pasodinta į kito tipo dirvą, bus visai kitokio skonio.
VYNUOGIŲ AUGINIMO VIETOS PASISRINKIMAS
Kaip vynuogininkas galiu išsirinkti vynuoges, kurias noriu auginti. Aš galiu visą vietovę ištyrinėti, kad surasčiau tinkamą vietą vynuogynui. Taip pat galiu surinkti visus meteorologinius duomenis, kurie parodytų, koks klimatas vyrauja – vėsus, šiltas ar karštas. Pagal tai galiu pritaikyti savo metodus ir ambicijas. Tačiau yra vienas dalykas, kuris visus šiuos mano išsamius apskaičiavimus gali paversti niekais, – tai yra oras. Tos nelemtos orų permainos! Vynuogininką galima atpažinti iš nuo pavasario iki pat rudens raukšlėtos kaktos ir susirūpinusio žvilgsnio, visąlaik stebinčio dangų ir laukiančio, kas šįkart atkeliaus iš už horizonto.
Kadangi vynuogininkas negali nuspėti orų, jam reikia ieškoti būdų, kaip sušvelninti orų ekstremalumus. Vėsaus klimato regionuose daugiausia bėdų atneša šalnos, lietūs, vėjas ir ankstyvas ruduo. Pirmiausia susiraskime pietinį šlaitą. Pietrytiniai ar pietvakariniai šlaitai irgi yra tinkami, bet tik ne šiauriniai. Tačiau nė vienas variantas nėra idealus, juk lazda turi du galus. Taigi galbūt pietiniai šlaitai yra šilčiausios augimvietės, puikiausiai tinkantys vynuogėms nokti vėsiame klimate. Tačiau juk pirmiausia ten pradeda tirpti sniegas. Šaltą žiemą sniegas išsaugo ganėtinai šiltą dirvą ir tose vietose, kurios per anksti praranda apsauginį sniego sluoksnį, šalčiai pridaro daugiau žalos.
Vynuogių sodinimas atšlaitėje turi vos kelis trūkumus, nepaisant to, kad apdirbimas yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau išlaidų. Jei norite, kad vynuogės gautų dvigubai daugiau saulės spindulių, jas reikia sodinti ne lygumoje, o atšlaitėje, kurio nuolydis būtų 26° (58 %). Karšto klimato regionuose vynuoges galima sodinti ant tokio stataus šlaito, tačiau tik ne saulės atokaitoje, tokiu būdu vynuogės gautų 50 % mažiau saulės spindulių. Jei šlaitas yra toks status, kad reikia įrengti terasas, šlaitas praranda savo teigiamas savybes. Douru slėnyje Portugalijoje tai nėra problema, nes ten vynuogės gauna pakankamai saulės šilumos, tačiau Vokietijoje, kur brangus kiekvienas saulėtas pusvalandis, terasos statomos vis rečiau.
IDEALIĄ VYNUOGIŲ AUGIMVIETĘ LEMIANTYS FAKTORIAI:
JŪRA
Pakrančių srovės yra šaltos, todėl labai svyruoja temperatūra, susidaro rūkai, pvz., San Franciske.
PAKRANTĖ
Vietovėje prie pakrantės dėl drėgno vėjo dažniau lyja. Tačiau yra ir sausų pakrančių regionų, pvz., vakarinėse Amerikos, Afrikos ir Australijos pakrantėse.
UPĖS IR EŽERAI
Vanduo sulaiko šilumą, kelia apylinkių temperatūrą ir atspindi saulės spindulius greta esantiems šlaitams.
MIESTAS
Pastatai šildo orą ir padeda apsaugoti slėnį nuo šalnų.
SAULĖS SPINDULIAI
Dėl Žemės ašies pasvirimo daugiau tiesioginių saulės spindulių Šiaurės pusrutulyje gauna pietiniai šlaitai, o Pietų pusrutulyje – šiauriniai.
ŠLAITO NUOLYDIS
Tinkamas šlaito nuolydis užtikrina geriausią saulės spindulių kritimo kampą ir gerą oro cirkuliaciją, sumažina šalnų grėsmę ir neleidžia susidaryti rūkui.
APSAUGA
Mišku apsodintos kalvos vynuogienojus apsaugo nuo vėjo.
Dėmesį reikėtų atkreipti ir į miškus, esančius netoli vynuogyno. Tankus miškas gali apsaugoti vynuogienojus nuo šalto vėjo. Šlaito papėdėje tyvuliuojantis didesnis vandens telkinys gali atspindėti saulės spindulius, nukreipdamas juos į šlaitą. Šis efektas labai ryškus, kai saulė būna žemai (ankstyvą pavasarį ir rudenį), jis gali vegetacijos periodą pailginti keliomis lemiamomis savaitėmis. Svarbūs ir kiti veiksniai. Kai žemė įšyla, nuo vandens dvelkia gaivinantis vėsus vėjelis. O prie jūros? Golfo srovė šildo visą vakarinę Prancūzijos pakrantę, įskaitant ir Bordo regioną. Ramusis vandenynas yra tarsi milžiniškas kondicionierius Kalifornijos, Čilės, Australijos ir Naujosios Zelandijos vynuogių auginimo regionams, šaltą orą nustumdamas į sausumos gilumą, kur kitaip būtų per karšta. Norėčiau dar šį tą paminėti: vegetacijos laikas žemose platumose dėl ankstyvo pavasario ir vėlyvo rudens yra ilgesnis, tačiau su tuo yra susijusios ir nepalankios aukštos temperatūros. Aukštose platumose nėra taip šilta, tačiau gaunama daugiau saulės spindulių, skatinančių fotosintezę, o ji greitina vaisių nokimą. Tokių vynuogynų, kurie visais atžvilgiais būtų idealūs, nėra. Daugelis Naujojo pasaulio vynuogynų daugeliu atžvilgiu yra geri, tačiau ir čia puikios yra tik tam tikros augimvietės, dažniausiai būna tik viena ar dvi vynuogių rūšys, optimaliai pritaikytos auginimui. Mozelio upės slėnyje šalta ir vėjuota, šiauriau nebeprisirpsta jokia vynuogė, išskyrus žiemos speigus ir šaltą klimatą toleruojančias Riesling veislės vynuoges. Tačiau ir joms reikia ypatingos augimo vietos. Vynuogynas Ürziger Würzgarten yra neįtikėtinai status, atgręžtas į pietus, dirva – smiltainio ir šilumą sulaikančio raudono skalūno. Kartu su upės atspindinčiais saulės spinduliais tai daro šį vynuogyną idealų Riesling veislės vynuogėms. Cabernet arba Syrah veislių vynuogės čia niekada nesunoktų. Nėra prasmės Riesling vynuoges sodinti Naujosios Zelandijos Hawkes Bay regione esančiame Gamblett Gravels vynuogyne. Šis regionas yra vėsus, tačiau Riesling veislei per šiltas. Didžioji dalis Hawkes Bay regiono, išskyrus Gamblett Gravels, Cabernet ir Syrah vynuogių veislėms yra per šaltas ir per drėgnas. Kai rudens lietūs grasina sumenkinti derlių ir sulėtinti jo nokimą, žvyras puikiai atlieka drenažo funkciją ir suteikia papildomos šilumos. Cabernet ir Syrah čia sunoksta beveik kiekvienais metais, tačiau kaimyninėse molingose teritorijose – ne.
KALNO VIRŠŪNĖ
Šalto klimato regionuose čia gali būti per šalta vynuogienojams.
ŠEŠĖLIAIS NUKLOTAS ŠLAITAS
Nuo saulės nugręžtas šlaitas šalto klimato regionuose gali būti per šaltas geram vynui, tačiau šilto klimato zonose toks šlaitas gali būti ideali augimvietė.
SAUSUMA
Kuo toliau nuo jūros, tuo mažiau lietaus, ypač jei pakrantės kalnai sulaiko lietų. Šio klimato regionuose dažniausiai būna karštos vasaros ir šaltos žiemos.
SLĖNIS
Slėnyje gresia šalnos, be to, ir vėjas gali tapti rimta problema.
APSAUGA NUO VĖJO
Suaugę medžiai gali puikiai vynuogienojus saugoti nuo vėjo.
ATVIRA LYGUMA
Tokia vieta yra per daug vėjuota vynuogynui įrengti.
LYGUS, PLATUS SLĖNIS
Lygaus slėnio dirvožemis paprastai būna per daug molingas ir per blogai praleidžiantis vandenį, dėl to netinkamas gerosioms vynuogių veislėms. Tačiau šiuos trūkumus galima ištaisyti, pvz., kaip Napa Valley Kalifornijoje.
